Šaltis ir lankstumas

Pastaruoju metu ieškoma vis įvairesnių būtų gerinti lankstumui – ne tik dėl lėto tempimo pratimų poveikio, tačiau ir dėl nemalonaus, skausmingo tempimo pojūčio. Vis daugiau autorių tiria šalčio panaudojimą gerinant lankstumą.

Krioterapija – vienas seniausių gydymo metodų, kitaip vadinamas šalčio terapija. Krioterapija gali būti vietinė ar bendroji. Dažniausia vietinės terapijos forma – aplikacijos (ledo kubelių, specialių paketų su geliu). Taip pat galimas šalto CO2 pūtimas į norimą vietą. Bendroji terapija taikoma visam kūnui, išskyrus galvą. Ji dažniausiai atliekama specialiose kamerose, kuriose šaltis palaikomas skysto azoto pagalba.

Šalčio poveikis:

  • Dažniausiai šaltis aprašomas kaip atvirkštinio poveikio priemonė šilumai;
  • Sumažina kraujo pritekėjimą į audinius, sąlygoja vazokanstrikciją (kraujagyslių sienelių susitraukimą);
  • Mažina deguonies suvartojimą ir metabolizmą:
  • Mažina uždegimą bei infekcijos plitimą;
  • Mažina raumenų įtampą ir spazmus;
  • Veikia kaip vietinis anestetikas.

 

Štai ką atrado vieni naujausių mokslinių tyrimų:

Po 4 valandų šlaunies ir kelio šildymo, 25% sumažėjo jėga, reikalinga sulenkti kelį, lyginant su įvairiomis šalčio aplikacijomis. Manoma, jog šaltis turi priešingą poveikį nei šiluma, todėl neigiamai veikia lankstumą.

Ledo aplikacija 20 min prieš PNF (propriorecepcinę neuroraumeninę fasciliaciją) padidina hamstringų lankstumą 5 laipsniais, lyginant su PNF be ledo aplikacijos.

12 hamstringų tempimo sesijų tik su PNF, su PNF ir šalčio aplikacija, bei PNF ir ultragarso aplikacija parodė, jog visos šios technikos yra veiksmingos, lyginant su kontroline grupe. Statistiškai reikšmingas skirtumas tarp grupių nepastebėtas.

Lyginant pasyvaus tempimo,  šalčio aplikacijos ir kontrolines grupes su sitrumpėjusiais užpakaliniais peties sąnarį kertančiais judesiais, nustatyta, jog tiek pasyvus tempimas, tiek šalčio aplikacija sumažina tempimo pojūtį, padidina aktyvią ir pasuvią judesių amplitudę bei padidina skausmo slenkstį. Statistiškai reikšmingas skirtumas tarp tik šalčio aplikacijos ir tempimo grupių nenustatytas.

 

Išvados:

  • Dauguma tyrėjų pabrėžia, jog krioterapija gali padėti pagerinti lankstumą, tačiau ji nėra efektyvesnė už kitas metodikas (šilumą, tempimo pratimus, ultragarsą);
  • Padidėjusi tolerancija tempimui gali būti susijusi labiau su nervų sistemos adaptacija, nei konkrečiu poveikiu raumeniui ar sausgyslei. Lankstumas padidėja labiau dėl padidėjusios tolerancijos tempimui ir receptorių dirglumo sumažėjimo nei dėl pakitursių raumens ar sausgyslės savybių.

 

 

Naudota literatūra:

  1. Larsen, C., et al. 2015. Effects of crushed ice and wetted ice on hamstring flexibility. Journal Of Strength And Conditioning Research, nr. 29, p. 483 – 488.
  2. Magalhaes, F. E., et al. 2015. Comparison of the effects of hamstring stretching using proprioceptive neuromuscular facilitation with prior application of cryotherapy or ultrasound therapy. Journal Of Physical Therapy Science, nr. 27, p. 1549 – 1553.
  3. Park, K., et al. 2014. Comparison of the Effects of Local Cryotherapy and Passive Cross-body Stretch. Journal of Sports Science and Medicine, nr. 13, p. 84 – 90.
  4. Pertofsky, J. S. Et al. 2013. Effect of heat and cold on tendon flexibility and force to flex the human knee. Medical Science Monitor: International Medical Journal Of Experimental And Clinical Research, nr. 19, p. 661 – 667

Leave a Reply

Your email address will not be published.